Basas ir laimingas

„Basas ir laimingas“ – istorija apie arkivyskupo šv. Brunono Kverfurtiečio paskutinę misionierišką kelionę 1009 m. į tolimas ir mažai žinomas Lietuvos žemes pagonių krikštyti. Arkivyskupo laukė toks pat likimas, kaip ir jo misijų įkvėpėjo, prūsų nukirsdinto šv. Vaitiekaus Adalberto... Romane išryškėja šv. Brunono, kilusio iš garsios Kverfurto valdovų giminės ir pasirinkusio asketišką žiemą vasarą baso vienuolio gyvenimą, spalvingas charakteris. Troškimas pakeisti pasaulį, aistringas tikėjimas, kad, visoms tautoms tapus krikščioniškoms, įsivyraus amžina taika, vedė jį herojiško entuziazmo kupinos dangiškos meilės keliu. Tas kelias kai kuriems kėlė pašaipą ir atrodė kaip turtingo, šilkuose vystyto ponaičio užgaida, noras pasirodyti šventesniam už kitus. Paskutinėje misijoje atsiskleidžia rūsti ir kartais ironiška jo svajo